Jei tikitės išnaudoti visą savo potencialą, ugdykite šias 8 kritiškai mąstančių žmonių savybes.
1. Analitinis mąstymas
Geriausi analitiniai mąstytojai taip pat yra ir kritiški mąstytojai. Gebėjimas analizuoti informaciją yra labai svarbus susidūrus su sutartimis, ataskaitom, verslo modeliais ar net santykiais.
Informacijos analizavimas reiškia informaciją suskirstyti į sudedamąsias dalis ir įvertinti, kaip gerai tos dalys veikia kartu ir atskirai. Analizė remiasi stebėjimu; apie įrodymų rinkimą ir vertinimą, kad galėtumėte padaryti reikšmingą išvadą. Analitinis mąstymas prasideda nuo objektyvumo.
2. Objektyvumas
Geri kritiniai mąstytojai, žvelgdami į informaciją ar situaciją, sugeba išlikti kiek įmanoma objektyvesni. Jie sutelkia dėmesį į faktus ir mokslinį turimos informacijos įvertinimą. Objektyvūs mąstytojai siekia, kad jų emocijos (ir kitų) nepaveiktų jų sprendimo.
Tačiau žmonėms neįmanoma išlikti visiškai objektyviems, nes mus visus formuoja mūsų požiūriai, gyvenimo patirtis ir perspektyvos. Žinojimas apie savo šališkumą yra pirmas žingsnis siekiant būti objektyviems ir į problemą žvelgti be aistros. Kai sugebėsite pasitraukti iš situacijos, galėsite nuodugniau ją išanalizuoti.
3. Stebėjimas
Stebėjimas yra vienas iš pirmųjų kritinio mąstymo įgūdžių, kurį išmokstame vaikystėje – tai mūsų gebėjimas suvokti ir suprasti mus supantį pasaulį. Kruopštus stebėjimas apima mūsų gebėjimą dokumentuoti detales ir rinkti duomenis per pojūčius. Mūsų stebėjimai ilgainiui paskatins įžvalgą ir gilesnį pasaulio supratimą.
4. Smalsumas
Smalsumas yra pagrindinė daugelio sėkmingų lyderių savybė. Būti smalsiems ir domėtis pasauliu bei aplinkiniais žmonėmis yra kritiškai mąstančių lyderių požymis. Užuot viską vertinęs pagal nominalią vertę, smalsus žmogus susimąstys, kodėl kažkas yra taip, kaip yra.
Smalsumas verčia išlaikyti atvirą protą ir skatina įgyti gilesnių žinių – visa tai taip pat būtina norint mokytis visą gyvenimą.
5. Kūrybinis mąstymas
Veiksmingi kritiniai mąstytojai taip pat daugiausia yra kūrybingi mąstytojai. Kūrybingi mąstytojai atmeta standartizuotus problemų sprendimo formatus – jie mąsto ne kas kita. Jie turi platų interesų spektrą ir į problemą žiūri įvairiais požiūriais. Jie taip pat yra pasirengę eksperimentuoti su skirtingais metodais ir apsvarstyti skirtingus požiūrius.
Didžiausias skirtumas tarp kritiškai mąstančių ir kūrybingų mąstytojų yra tas, kad kūrybiškumas siejamas su idėjų generavimu, o kritinis mąstymas – su tų idėjų analizavimu ir vertinimu. Kūrybiškumas yra svarbus norint įgyvendinti naujas idėjas; kritinis mąstymas gali sutelkti šias idėjas į aiškesnį dėmesį.
6. Atvirumas
Gebėjimas atsitraukti nuo situacijos ir nesipainioti padeda kritiškai mąstantiems žmonėms pamatyti platesnį požiūrį. Kritiški mąstytojai vengia leistis į pašėlusį ginčą ar stoti į vieną pusę – jie nori išgirsti visas perspektyvas. Kritiški mąstytojai nedaro skubotų išvadų. Jie sprendžia klausimą ar situaciją atvirai ir priima kitas nuomones bei požiūrius.
7. Užuojauta ir empatija
Užuojauta ir empatija kritiškai mąstantiems gali atrodyti kaip neigiama. Juk būdami sentimentalūs ir emocingi gali iškreipti mūsų situacijos suvokimą. Tačiau užuojautos esmė yra rūpintis kitais ir vertinti kitų žmonių gerovę.
Be užuojautos į visą informaciją ir situacijas žiūrėtume šaltų, beširdžių mokslinių faktų ir duomenų požiūriu. Ne viskas, ką darome, yra susiję su atskirtais duomenimis ir informacija – tai taip pat susiję su žmonėmis.
8. Aktyvūs klausytojai
Kritiški mąstytojai ne tik nori perteikti savo mintis kitiems; jie taip pat rūpestingai įsitraukia į aktyvų klausymąsi ir tikrai išgirsta kitų požiūrį. Užuot buvę pasyvūs klausytojai pokalbio ar diskusijos metu, jie aktyviai stengiasi dalyvauti.
Jie užduoda klausimus, kad padėtų atskirti faktus nuo prielaidų. Jie renka informaciją ir siekia įgyti įžvalgos užduodami atvirus klausimus, kurie gilina problemą.
